Sekminių dieną Bažnyčios liturgija užsklendžia penkiasdešimt dienų trukusį velykų laiką ir įveda į Šventosios Dvasios laiką, kaip ir pirmieji apaštalai, kasmet laukdama naujo Šventosios Dvasios išsiliejimo per liturginį šventimą. Šis Dvasios dovanojimas Bažnyčioje tebesitęsia nuo pirmųjų Sekminių vis iš naujo skatindamas ją tapti misijine, nuolat atnaujinant pirmosios krikščionių santraukos – kerigmos formą ir jos skelbimą, neišduodant jos esmės.

Krikščioniškų Sekminių (gr. pentekoste – „penkiasdešimtoji“ diena) prasmė įleidusi šaknis senatestamentinėje Sekminių sampratoje, kuri amžių tėkmėje pakeitė savo pobūdį. Šiame straipsnyje bus siekiama trumpai pažvelgti, kaip Apaštalų Darbų autorių įtakojo anuomentinio judaizmo koncepcijos ir kaip įvyko žydiškų Sekminių sampratos perkeitimas.  Skaityti visą tekstą PDF