Nuo seniausių laikų įvairiose religinėse tradicijose atsirasdavo vyrų ir moterų, įsitikinusių, jog šiame besikeičiančiame pasaulyje jie neras to, ko ieško giliausiu savo esybės troškimu. Todėl daugelis jų ryždavosi visiškai pasišvęsti ieškojimui to, kas jiems pagal širdyje skambantį pašaukimą atrodydavo kaip „vienas reikiamas dalykas“ (plg. Lk 10, 42).

Savo gyvenimo būdu, apranga, įsikūrimu nuošaliose vietose skirdamiesi nuo amžininkų, jie laisvu apsisprendimu rinkdavosi skaistumą, neturtą ir gyvenimą bendruomenėje arba po vieną, vadovaujant dvasiniam mokytojui.