1 pav.

Italijos krikščionis Benediktas Nursietis (480–550), studijuodamas Romoje, išgirdo pašaukimą viską palikti ir atsidėti vien Dievo ieškojimui. Paklusdamas šiam pašaukimui, jis pasišalino vienumon ir apsigyveno kalnų oloje. Po truputį aplink jį ėmė burtis mokiniai, ir Benediktas įsteigė Montecassino vienuolyną. Čia parašė Regulą, kurioje, ištikimai laikantis iki tol susiformavusios vienuoliškojo gyvenimo tradicijos, mokiniams dėstoma, kaip kartu gyventi pagal Evangeliją.

2 pav.

Šv. Benedikto Regula – išminties ir saiko šedevras. Todėl ilgainiui jos ėmė laikytis visos Vakarų vienuolijos. Iki šiol ji vis dar aktuali ir gyva. Benediktinai yra vienuoliai, kurie „gyvena vienuolyne ir paklūsta regulai bei abatui“ (R 1, 2) laikydamiesi šv. Benedikto parašytosios Regulos. Tai seniausias Vakarų vienuolių ordinas.
Cistersai, trapistai, kamalduliai ir net kartūzai yra kilę iš Benediktinų ordino.