1 pav.

Vienuoliai – laisvi ir džiugūs. Jų gyvenimas atrodo liūdnas tik paviršutiniškai žvelgiančiam, nuo evangelinių vertybių tolstančiam pasauliui, o žiūrint tikėjimo akimis jis visiškai kitoks. Išbandymai ir pagundos neišvengiami ir savaime suprantami. Tačiau jei vienuolis, pasinaudodamas sunkumais, gręžiasi į Dievą ir prašo Jo pagalbos, kurios Šis negali jam atsakyti, tai ir tie sunkumai gali padėti, kreipdami ir vesdami pas Dievą.

2 pav.

Šv. Benediktas pastebi, kad, „elgesyje ir tikėjime pažengus į priekį, išplėsta širdimi, su neapsakomu meilės saldumu imame bėgti Dievo paliepimų keliu“ (R, Prologas 49). Regulos pabaigoje pažadama, kad tuos, kurie „visiškai nieko nevertina daugiau už Kristų, Šis visus kartu nuves į amžintąjį gyvenimą“ (R 72, 11–12).