1 pav.

Šv. Benediktas įsižiūri į Kristų: Mokytojas nusižemino, tapdamas visų tarnu. Iš meilės Tėvui ir visiems žmonėms savo broliams „Jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties“ (Fil 2, 8).

Vienuoliui tampa savi šv. Pauliaus žodžiai: „Dievo Sūnus (…) pamilo mane ir paaukojo save už mane“ (Gal 2, 20). Kaip atsiliepti į šią meilę? Šv. Benediktas atsako: „Per klusnumo triūsą grįžk pas tą, nuo kurio per neklusnumo tinginystę nutolai“ (R, Prologas 2).

Jis tęsia: „Į tave nūnai kreipiama mano kalba, kurs išsižadėjęs savosios valios, kad Viešpačiui Kristui, tikrajam Karaliui, tarnautum, klusnumo galinguosius ir garbinguosius ginklus imi“ (R, Prologas 2–3).

Taigi vienuolynas yra mokykla, kurioje mokomasi tarnauti Viešpačiui ir visiškai nieko nestatyti aukščiau už Kristų (plg. R 72, 11).